Kauno tvirtovės VII fortas – Kauno tvirtovės dalis, esanti Žaliakalnyje priešais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (Archyvo g. 61). Šis fortas – patvarusis gynybinis įtvirtinimas, tapęs paskutiniu mūriniu Kauno tvirtovės fortu. Fortas yra arti III tvirtovės skyriaus centrinių įtvirtinimų, jis faktiškai yra tvirtovės užnugaryje. Pirmuoju forto šeimininku tapo Rusijos imperijos kariuomenės Kauno tvirtovės artilerijos 11-oji kuopa.

Projektas

Fortas yra asimetriškos keturkampės struktūros, jo dešinysis sparnas beveik atkartoja tipinį 1879 m. pavyzdžio rusų forto projektą. Kairysis forto sparnas supaprastintas, ištempiant faso ir flanko gynybines pozicijas į vieną liniją. Forte įrengtos kareivinės, pastatytas kapitalinis traversas su poterna, penki šaudmenų sandėliai, dvi šaulių galerijos. Forto fasai ir flankai apsupti gynybinio griovio su kontreskarpine siena. Užnugario eskarpinės sienos nėra. Griovys flankuojamas iš dviejų kaponierių ir vieno puskaponierio.

VII forto planas (1889 m.)

VII forto planas (1889 m.)

VII forto ypatybė – keturi pabūklams skirti kazematai, pastatyti po fosebrijos traversu. Vėliau forto pastatai buvo papildyti šalia forto pastatytais mediniais karininkų, kuopų vadų, žandarų namais ir sandėliu pabūklų platformoms saugoti. Forte įrengta drenažo sistema, iškasti 4 vandens šuliniai.

Fortas nė karto nebuvo modernizuotas (neskaitant to, kad XX a. sunkiosios artilerijos barbetuose buvo supiltas papildomas grunto sluoksnis pritaikant juos prieššturminei artilerijai, o mobilizacijos laikotarpiu, t. y. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ant artilerijos pylimo buvo pastatytos trys nedidelės betoninės stebėtojų slėptuvės). VII fortas iš kitų Kauno tvirtovės fortų išsiskiria tuo, jog jame nėra visų klasikinam fortui būdingų elementų – šiame forte įrengtos mažesnės nei kituose fortuose kareivinės, atsisakyta poternos per visą kapitalę (iki kaponieriaus) bei nėra puskaponierio kairiajame sparne. Kaip ir kituose pirmojo statybų etapo fortuose, forto flankuose pėstininkų ir artilerijos pozicijos sukeistos vietomis.

Pirmasis pasaulinis karas

Pirmojo pasaulinio karo metu VII forte neiššovė nė viena patranka, nes Vokietijos kariuomenė puolė kitą tvirtovės sektorių. 1915 m. pagrindiniai mūšiai vyko ties pirmaisiais trim fortais, jiems žlugus buvo priimtas sprendimas evakuoti Kauno tvirtovę ir apleisti jos įtvirtinimus. Kaizerinės Vokietijos kariai į VII fortą įžengė be jokio pasipriešinimo.

Tarpukaris

Lietuvos centrinis archyvas VII forte (1933 m.)

Lietuvos centrinis archyvas VII forte (1933 m.)

1919 m. forte įsikūrė geležies ir kito turto Kauno tvirtovėje rinkimo kuopa. Šios kuopos tikslas buvo surasti visos tvirtovės objektuose išlikusius ginklus, metalą, kitas medžiagas ir tiekti jas besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.

1924-1940 m. forte buvo įsikūręs Centralinis valstybės archyvas, kuris sovietmečio okupacijos metu buvo iškeltas į Pažaislio vienuolyną. Forto pritaikymo šiam archyvui projektą paruošė architektas Vladimiras Dubeneckis. Nors fortas buvo civilinės paskirties, jame išlaikytas uždaro karinio objekto režimas – patekti į forto teritoriją buvo galima tik gavus kariuomenės leidimą.

Antrasis pasaulinis karas

Antrojo pasaulinio karo metu forte buvo įkurta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Forto teritorijoje įvyko pirmosios nuo karo su SSRS pradžios planinės masinės civilių žudynės. Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o birželio 30 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą stovyklą steigti VII forte. Jos kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).

Nuo stovyklos įsteigimo iki uždarymo (1941 m. rugpjūčio 10 d.) forto teritorijoje buvo nužudyta nuo 3 000 iki 5 000 žmonių, didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai. Tarp aukų buvo žymių žmonių – rabinas Bunimas Vasermanas (1875–1941), taip pat lietuvių poetas Vytautas Montvila (1902–1941).

Žydai, suvaryti į VII fortą (1941 m.)

Žydai, suvaryti į VII fortą (1941 m.)

Kiek vėliau VII fortas buvo karo belaisvių koncentracijos stovyklos Stalag 336 žinioje, čia buvo laikomi ukrainiečių tautybės sovietų karo belaisviai. VII forto stovykloje buvo verbuojami ir ruošiami Hilfswilliger pagalbininkai-savanoriai Vermachtui. Užfiksuoti liudininkų atsiminimai apie belaisvių mirtis nuo šalčio, prasto maisto, egzekucijų, taip pat lavonų deginimą dešiniajame forto sparne, netoli masinės kapavietės.

Aukų atminimui kairiajame forto kampe (Sukilėlių pr. ir Archyvo g. sankirtoje) sovietmečiu pastatytas nedidelis atminimo paminklas. Palaikų buvimo bei žudynių vietos tuo metu paliktos be priežiūros.

Sovietmetis

Sovietmečiu (1940–1941 m.) forte buvo įsikūręs 29-asis pionierių batalionas. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui batalionas paskubomis puskaponieryje susprogdino didelį kiekį neišvežtų sprogmenų atsargų ir apleido fortą. Iš forto pasitraukus šiam batalionui 1944 m. forte įsikūrė Lietuvoje susprogdintus per karą tiltus remontavęs pionierių batalionas, dar vėliau – Pabaltijo karinės apygardos 29-asis Vojentorgas (karo prekybos dalinys). Vojentorgo metais fortui padaryta daug žalos – apgadintas kareivinių fasadas, žemėmis ir šiukšlėmis užversti forto gynybiniai grioviai, demontuotos šaudmenų sandėlių durys, vartai, sugadinta drenažo sistema, kairiajame artilerijos kieme pastatyti menkaverčiai statiniai (nugriauti 2010–2013 metais).

Sovietinės kariuomenės Vojentorgo bazė VII forte

Sovietinės kariuomenės Vojentorgo bazė VII forte

Krašto apsaugos savanoriai VII forte

Po Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos VII fortas atiteko Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) – nuo 1993 iki 2007 m. čia buvo dislokuotos 22-jo bataliono kuopos. Po šio bataliono išformavimo valstybė fortui pritaikymo nerado ir priėmė sprendimą VII fortą parduoti. Iki VII forto pardavimo forto nuosavybės teisės buvo perduotos Valstybės turto fondui.

Kauno tvirtovės VII forto muziejus

2009 m. fortas privatizuotas, jo valdytoju tapo VšĮ „Karo paveldo centras“ – Lietuvos karo istorijos entuziastus vienijanti visuomeninė organizacija. Privatizavus įtvirtinimą prasidėjo jo tvarkybos darbai: šalinami krūmai, atstatoma drenažo sistema. Po kelių dešimtmečių skendėjimo vandenyje ir dumble tapo prieinamas goržos kaponierius, esantis prie įvažiavimo į fortą. 2010 m. pradėti griauti nereikalingi statiniai bei prasidėjo kairiojo artilerijos kiemo tvarkyba. Svarų indėlį šiame etape įneša savanoriai entuziastai.

2011 m. birželio 2 d. fortas atidarytas lankytojams.

Šiuo metu fortas naudojamas kultūrinei, mokslinei, visuomeninei veiklai. Kareivinių kazematuose kuriamos skirtingus forto laikotarpius atspindinčios muziejinės ekspozicijos, teikiamos gido paslaugos, vykdomos edukacinės programos, organizuojami neformaliojo ugdymo tiksliųjų mokslų užsiėmimai moksleiviams. VII forte nuolat organizuojami gyvosios istorijos renginiai: atvirų vartų dienos, teatralizuotos ekskursijos ir istorijos rekonstrukcijos.

Plačiau apie Kauno tvirtovės istoriją ir fortifikaciją Lietuvoje galite pasiskaityti knygose „Kauno tvirtovės istorija“ ir „XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje.

 

 

Darbo laikas

Dirbame 25 valandas per dieną 8 dienas per savaitę laisvu grafiku 😉

EDUKACIJŲ CENTRAS:

Dėl edukacijų moksleiviams skambinti telefonais +370 655 66550 arba  370 699 22536

Jei neatsiliepiam – labai prašome SMS arba el. paštu edukacija@septintasfortas.lt

Visą parą mus rasite Online Facebuke – https://www.facebook.com/kaunotvirtove/

 

Steam School Label

© 2024 septintasfortas.lt
Orlov Visual Agency logo